Konsultacija – tai išsamus pokalbis su tėvais ir pačiu vaiku, įvertinant įvardijamus simptomus, sunkumus, situaciją. Tai nėra įprastas pokalbis su gydytoju, čia kalbame apie vaiko vystymosi istoriją, vaikų- tėvų santykius, bendrą emocinę atmosferą šeimoje, vaiko ar paauglio gebėjimą bendrauti su bendraamžiais, turėti draugų.
Vaikų psichiatrija apima elgesio ir emocijų sutrikimus, nuotaikos, nerimo, valgymo, adaptacijos, raidos sutrikimus, tarpasmeninių santykių ir kitus vaikystėje ir paauglystėje iškylančius sunkumus. Gydymui dažniausiai taikomi nemedikamentiniai gydymo metodai – psichoterapija, tėvų – vaikų santykių korekcija, individualus vaikų ir paauglių konsultavimas. Mažiems vaikams taikoma žaidimų terapija, piešimas, lipdymas. Esant poreikiui skiriamas medikamentinis gydymas.
Psichoterapija - gydymo metodas, kurį žmonės dažniausiai vadina gydymu pokalbiu. Tačiau tai nėra toks pokalbis kaip su draugu prie kavos puodelio. Šio pokalbio metu mes kartu stengiamės pažinti ir suprasti su sunkumais atėjusį žmogų, jo jausmus ir mintis, kas ir kodėl jo gyvenime vyksta. Pas psichoterapeutą dažniausiai ateinama tuomet, kai pačiam tampa sunku susitvarkyti su savo vidiniais išgyvenimais, kai savijauta arba besitęsianti situacija atrodo sunkiai pakeliama, kai žmogus nori ištrūkti iš besikartojančių nepavykusių santykių, traumuojančių situacijų arba tiesiog nejaučia gyvenimo pilnatvės.
Ką svarbu žinoti apie psichoterapiją?
Psichoterapija labiausiai tinka žmonėms, kurie nori patys išmokti spręsti savo problemas, geriau pažinti ir suprasti save, tiek stipriąsias, tiek silpnąsias savo puses, priimti jas ir išmokti su jomis gyventi. Labai svarbu, kiek pats žmogus yra apsisprendęs analizuoti, gilintis į save, turi noro keistis.
Psichoterapija mažiau tinka tiems, kurie tikisi sulaukti konkrečių receptų ir patarimų kaip iš gydytojo poliklinikoje. Psichoterapeutas nedalija konkrečių patarimų, nesiekia išspręsti kliento problemų už jį, o ieško sprendimų kartu.
Psichoterapija nėra įvykis, tai procesas. Vieno susitikimo ir pokalbio su psichoterapeutu paprastai nepakanka. Pagal savo trukmę psichoterapija gali būti trumpalaikė arba ilgalaikė, priklausomai nuo išgyvenamų sunkumų, savijautos, paties žmogaus poreikių ir tikslų. Trumpalaikė psichoterapija tinkamesnė situaciniams sunkumams spręsti, ilgalaike siekiama gilesnių, ilgalaikių asmenybės pasikeitimų.
Individualios terapijos užsiėmimas trunka 45-50 min., jis vyksta 1-2 kartus per savaitę.
Vaikų psichiatrija apima elgesio ir emocijų sutrikimus, nuotaikos, nerimo, valgymo, adaptacijos, raidos sutrikimus, tarpasmeninių santykių ir kitus vaikystėje ir paauglystėje iškylančius sunkumus. Gydymui dažniausiai taikomi nemedikamentiniai gydymo metodai – psichoterapija, tėvų – vaikų santykių korekcija, individualus vaikų ir paauglių konsultavimas. Mažiems vaikams taikoma žaidimų terapija, piešimas, lipdymas. Esant poreikiui skiriamas medikamentinis gydymas.
Psichoterapija - gydymo metodas, kurį žmonės dažniausiai vadina gydymu pokalbiu. Tačiau tai nėra toks pokalbis kaip su draugu prie kavos puodelio. Šio pokalbio metu mes kartu stengiamės pažinti ir suprasti su sunkumais atėjusį žmogų, jo jausmus ir mintis, kas ir kodėl jo gyvenime vyksta. Pas psichoterapeutą dažniausiai ateinama tuomet, kai pačiam tampa sunku susitvarkyti su savo vidiniais išgyvenimais, kai savijauta arba besitęsianti situacija atrodo sunkiai pakeliama, kai žmogus nori ištrūkti iš besikartojančių nepavykusių santykių, traumuojančių situacijų arba tiesiog nejaučia gyvenimo pilnatvės.
Ką svarbu žinoti apie psichoterapiją?
Psichoterapija labiausiai tinka žmonėms, kurie nori patys išmokti spręsti savo problemas, geriau pažinti ir suprasti save, tiek stipriąsias, tiek silpnąsias savo puses, priimti jas ir išmokti su jomis gyventi. Labai svarbu, kiek pats žmogus yra apsisprendęs analizuoti, gilintis į save, turi noro keistis.
Psichoterapija mažiau tinka tiems, kurie tikisi sulaukti konkrečių receptų ir patarimų kaip iš gydytojo poliklinikoje. Psichoterapeutas nedalija konkrečių patarimų, nesiekia išspręsti kliento problemų už jį, o ieško sprendimų kartu.
Psichoterapija nėra įvykis, tai procesas. Vieno susitikimo ir pokalbio su psichoterapeutu paprastai nepakanka. Pagal savo trukmę psichoterapija gali būti trumpalaikė arba ilgalaikė, priklausomai nuo išgyvenamų sunkumų, savijautos, paties žmogaus poreikių ir tikslų. Trumpalaikė psichoterapija tinkamesnė situaciniams sunkumams spręsti, ilgalaike siekiama gilesnių, ilgalaikių asmenybės pasikeitimų.
Individualios terapijos užsiėmimas trunka 45-50 min., jis vyksta 1-2 kartus per savaitę.
